Redaktoriaus nuomonė

2010 03 31

Viešojoje erdvėje mirguliuoja įvairūs skaičiai. Bet Lietuva unikali tuo, kad tie skaičiai pasirodo ir dingsta, dažnai nesukeldami jokio didesnio rezonanso. Matome visišką politinio elito nesugebėjimą adekvačiai vertinti situaciją ir, kaip rodo naujausios apklausos, visuotinę žmonių politinę apatiją. Nevyniodami žodžių į vatą turime pripažinti, kad esame pasiekę atsilikusios, korumpuotos ir sistemiškai išvagiamos XX amžiaus antrosios pusės Pietų Amerikos arba dabartinės Afrikos valstybėlės lygį.

Tačiau paradoksas tas, kad neregėti korupcijos ir nebaudžiamo valstybės apvaginėjimo mastai pasiekti formaliai demokratiškoje valstybėje, ES narėje, kurioje, bent jau teoriškai, galioja šūsnys įstatymų, dirba daugybė kontroliuojančių institucijų ir specialiųjų tarnybų, neva veikia įvairūs savireguliacijos mechanizmai, lyg ir nepanaikinta žodžio bei informacijos skleidimo laisvė. Todėl, manau, svarbiausias klausimas, kuris dabar turėtų būti keliamas – kokius korupcijos ir apvaginėjimo mastus gali pakelti Lietuvos valstybė ir jos biudžetas? Ar tam yra kokios nors ribos?
Taigi, kaip valstybė tvarkosi su mokesčių mokėtojų pinigais ir ką realiai reiškia viešojoje erdvėje pasirodantys skaičiai. Atskaitos taškas: bendros 2010 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES lėšomis sudarys 21 044 mln. Lt, o valstybės biudžeto asignavimai – 26 220 mln. Lt.
Pradėkime nuo „smulkmenų“. Pernai premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Algirdas Raslanas savo noru atleistas iš pareigų, nesulaukus VTEK sprendimo. Valstybės kontrolei atlikus KKSD auditą nustatyta, kad Raslanas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, paskirstė daugiau kaip 9,5 mln. Lt valstybės lėšų. Dėl padarytų departamento buhalterinės apskaitos pažeidimų auditoriai negalėjo patvirtinti daugiau nei 25 mln. Lt išlaidų. Žmonių kalba – mokesčių mokėtojų pinigai buvo pavogti. Ir tai – ne kokie apgailėtini 160 tūkst. Lt nuslėptų mokesčių, už kuriuos tuo pat metu vienas smulkus provincijos verslininkas gavo 6 metus realaus laisvės atėmimo bausmę. So what, – kaip klausia anglai? Ogi nieko. Viskas tuo ir pasibaigė, bet juk pinigai nugulė į kažkieno sąskaitas?
Visi jau baigia užmiršti – o to ir siekiama – Viktoro Uspaskicho partijos nuslėptus mokesčius, baigia įkyrėti ir visišką valstybės neįgalumą demonstruojanti istorija apie realius ar tariamus Nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus Gintauto Kėvišo piniginius reikalus.
Bet kilstelėkime kartelę aukščiau. Valstybės institucijos neseniai raportavo, kad per 2009 metus sulaikytų tabako gaminių kiekis išaugo 47%, naftos produktų – beveik 100%, kontrabandinio alkoholio – net 330%. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė, nes, pavyzdžiui, neslepiama, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos sulaiko tik 10% cigarečių kontrabandos. Skaičiuojama, kad kontrabandininkų pelnas gali siekti apie 500 mln. Lt, o jei šios cigaretės nukeliavo į Vakarų Europą – 1,5 mlrd. Lt. Neoficialiais duomenimis, bendra Lietuvos tabako rinkos vertė yra apie 1,6 mlrd. Lt, o nelegali rinka sudaro daugiau kaip 30%. Visiškai akivaizdu, kad šiemet dar augs ir nelegali tabako, ir alkoholio rinka.
Prisiminkime Raslano atvejį ir dar kartą paklauskime – so what – na ir kas?
Didžiausias sulaikytas cigarečių kiekis, už kurio disponavimą buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, buvo 7 mln. vienetų. Teismas skyrė baudą – 23 tūkst. Lt.
Bet jau turime ir naują Raslaną, tik rimtesnį. Tai – Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) generalinis direktorius Virgaudas Puodžiukas, įteikęs atsistatydinimo pareiškimą. Susisiekimo ministerijai patikrinus tik kelis kelių ruožus nustatyta, kad „kai kur“ panaudota galimai mažiau statybinių medžiagų nei nurodyta dokumentuose. Rasta neatitikimų tarp kelininkams skirtų biudžetų ir realiai atliktų darbų. Naudojant statybines medžiagas keliams tiesti ir remontuoti, leistina iki 10% paklaida. Pernai keliams buvo skirta apie 800 mln. Lt. Taigi, vien legaliai kelininkai galėjo į kišenę įsidėti apie 80 mln. Lt.

Tačiau kai kuriuose patikrintuose ruožuose, pavyzdžiui, žvyro, supilta 60% mažiau nei reikia. Neoficialių šaltinių duomenimis, iš tų 800 mln. Lt realiai yra pavogta apie 200 mln. Lt. Taigi – apie 25%. 2007–2009 metais statybos ir remonto darbams pirkti valstybė išleido daugiau nei 15 mlrd. Lt. Vien pagal šių metų valstybės biudžetą LAKD yra apie 1 mlrd. Lt asignavimų valdytoja. Suskaičiuokime tuos, kaip įprasta, pavagiamus 20–25%. Kur dingsta tie milžiniški skirtumai ir kieno sąskaitose yra pinigai? O Vyriausybė praneša, kad sėkmingai išplatino 2 mlrd. USD (maždaug 4,94 mlrd. Lt) obligacijų emisiją su 7,625% metinėmis palūkanomis, spalį buvo išplatinusi 1,5 mlrd. USD (3,85 mlrd. Lt) vertės obligacijų emisiją, o iš viso šiemet ketina skolintis apie 13 mlrd. Lt.
Na, ir naujausia skaičių ekvilibristika. Ignalinos atominei elektrinei (IAE) uždaryti išleistas milijardas eurų, bet nieko nepadaryta. „Pats nežinau, kur tas milijardas panaudotas“, – su padėtimi susipažinęs sakė naujai paskirtas IAE uždarymo priežiūros ekspertų grupės vadovas Osvaldas Čiukšys. Ir pridūrė: „Kai šiemet atvažiuos ES auditoriai ir paklaus, kas nuveikta už milijardą eurų, jiems galėsiu parodyti tik išlietą betoną.“
Paminėti tik keli sektoriai ir keli pavyzdžiai. Tas pat vyksta ir visur kitur. So what – na ir kas? Tik vėliau, tarsi apsnūdę, valstybės vyrai ir moterys – Andrius Kubilius ir Irena Degutienė – atsargiai ir abstrakčiai prakalbo. Kol kas konkrečiausias yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, įvardijęs viešą paslaptį, kad „kai kurios politinės jėgos Lietuvoje gali būti finansuojamos iš kontrabandinių pinigų“. O kur dar kitos viešos paslaptys – kad didžiosios politinės partijos nuolat gaudavo ir tebegauna solidžias sumas iš kelių, energetikos, farmacijos, geležinkelių.
Sveikas protas perša tik vieną išvadą: turint galvoje mastus, viskas yra palaiminta, kontroliuojama ir užgniaužiama aukščiausiu lygiu, nes tai – ne paprasta buitinė vagystė, kurios pėdsakus galima paslėpti – iš valstybės dingsta šimtai milijonų ir milijardai. Kad ir kaip blogai dirbtų, FNTT, STT, VSD ir bankai negali nematyti tokių pavogtų sumų judėjimo. Dabar reikės kirsti kokią nors galvą, ir kalbama, kad FNTT vadas generolas Romualdas Boreika gali netekti posto. Na ir kas? Jis tik vienas sistemos sraigtelis, o visos vogimo, pinigų plovimo schemos ir kontrabandos kanalai liks.
Esant tokiai ar panašiai situacijai, kai korumpuotos civilių vyriausybės visiškai nesusitvarkydavo su valstybės reikalais, XX amžiuje Centrinėje ir Pietų Amerikoje yra įvykęs ne vienas karinis perversmas. Bet gyvename kitame laikotarpyje ir kitoje sistemoje. Tai mums negresia. Tačiau turėdama galvoje išvardytus skaičius ir dar tuos, kurių mes nežinome, gal Prezidentė jau turėtų sušaukti Valstybės gynimo tarybą? Nes tai – jau nacionalinio saugumo klausimas.